Vektorkardiografijos reikšmė nustatant širdies vainikinių arterijų susiaurėjimus

Abstract

Straipsnyje pateikiami vektorkardiografinių parametrų pokyčų ankstyvoje vainikinių arterijų susiaurėjimų stadijoje ir pacientų, nesirgusių miokardo infarktu, tyrimų rezultatai. Buvo siekiama nustatyti ryšį tarp vainikinių arterijų pažeidimo sunkumo ir širdies elektrinio vektoriaus krypties. Šio vektoriaus kryptis širdies geometrinės ašies atžvilgiu buvo įvertinama kampu αQRS-T. Buvo ištirti 57 sveiki asmenys (37% vyrų ir 63% moterų, amžius 31,5m.±8,4m.), kurie sudarė kontrolinę grupę, ir 203 ligoniai, sergantys krūtinės angina (72% vyrų ir 28% moterų, amžius 59,3m.±9,9m.). Visiems ligoniams buvo atlikta koronarografija bei registruojama skaitmeninė EKG, kurią apdorojus su automatizuotos EKG analizės sistema, sukurta KMU Kardiologijos instituto Kardiologinių tyrimų 78 automatizacijos laboratorijoje, buvo išmatuojami kampai αQRS, αP, αT ir αQRS-T. Nustatyta, kad net pradinėje stenozės stadijoje (kol ji hemodinamiškai nereikšminga) ligoniams stebimas patikimas (p<0,008) kampo αQRS-T padidėjimas (31,5±3,3), palyginti su sveikais žmonėmis (21,0±2,1). Taip pat nustatyta, kad kampo αQRS-T reikšmės tirtiems ligoniams (35,4±2,3) ir sveikiesiems (21,0±2,1) patikimai skiriasi (p<0,001). Il. 2, bibl. 10 (lietuvių kalba; santraukos lietuvių, anglų ir rusų k.).